| Fondas: | SG | 
| Signatūra: | SG t. 275 | 
| Kolekcija: | Aukusčio Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko spausdintų dainų rinkinių kolekcija ![„Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ [Helsinkis (Ryga), 1912] ir „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ (Helsinkai, 1916) – XX a. pradžioje išėjusios knygos, kuriomis skaitančiai visuomenei pirmą kartą pristatyta šiaurrytinio Lietuvos pakraščio dainuojamoji tradicija. Iš esmės tai buvo ir pirmos platesnio tyrėjų dėmesio dar nesulaukusių Aukštaitijoje gyvavusių unikalių giesmių – sutartinių publikacijos. 
Šios dainų knygos yra bendras suomių folkloristo Aukusčio Roberto Niemio (1869–1931) ir lietuvių kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) tautosakinio darbo palikimas. Į Lietuvą dainų tyrinėti atvykusį A. R. Niemį mokslinis smalsumas nuvedė į šiaurrytinį Lietuvos kampą, kur jam pavyko sudaryti didelį rankraštinį dainų rinkinį. Tautosakinėje ekspedicijoje sueita į pažintį su tautosaką šiame krašte jau rinkusiu A. Sabaliausku. Suomių mokslininko pastangomis jųdviejų surinktos medžiagos pagrindu buvo sudaryta ir publikuota knyga „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ (joje publikuota 1459 kūriniai, iš jų – arti 800 sutartinių, gale pridėtos 26 melodijos). Melodijomis šį leidinį papildo po kelerių metų Helsinkyje išleista knyga „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, kurioje paskelbta A. Sabaliausko užrašytos ir spaudai parengtos 635 dainų ir instrumentinės muzikos melodijos, taip pat 318 dar nepublikuotų dainų tekstų.
Čia pristatoma kolekcija ir parengta šių dviejų suskaitmenintų knygų pagrindu. Dainų rinkinio „Lietuvių dainos ir giesmės šiaur-rytinėje Lietuvoje“ signatūra žymima santrumpa NS, o leidinio „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ signatūra – santrumpa SG. Kolekcijoje pateikiami dainų rinkiniuose skelbiamų kūrinių skenuoti vaizdai ir pagal nusistatytus redagavimo kriterijus adaptuoti tekstai; į Lietuvių tautosakos archyvo (LTA) duomenų bazę suvestos kūrinių metrikos ir kiti su jais susiję duomenys (žinios apie pateikėją, užrašytoją, užrašymo vietą ir laiką, pastabos); dainų užrašymo vietos susietos su informacinės sistemos „Aruodai“ Geografijos banku. Tais atvejais, kai tekstas ir melodija skelbiami atskiruose leidiniuose, yra sukurtos jų sąsajos, padedančios naudotojui sujungti į vienovę visą informaciją apie kūrinį.](/img/question_icon.gif)  | 
| Archyvo antraštė: | Tai vis man, tai vis man | 
| Dokumento rūšys: | 1. spaudiniai | 
| Kalbos: | 1. lietuvių | 
| Duomenų klasifikacija (žanrinis skirstymas): | 1. DAINA () | 
| Fiksavimo metai: | nuo: 1892 iki: 1913 | 
| Fiksuotojas: | Adolfas Sabaliauskas | 
| Pateikėjai: | Katrė Vitartienė , gyvenamoji vieta:  
        Kašeliškiai k., Parovėjos sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr., gyvenamoji vieta originale: Kašeliškių k., Nemunėlio Radviliškio prp. (pastabos: 53 m.) | 
| Tekstas: | 1. Tai vis man, tai vis man Matutė padarė, Primusijo prikusijo Seną zenkį vesti. (2×2) 2. Gal’ pažint ir žinot, Katras jau ženotas: Susirietęs susitraukęs, Kaip ožys kuprotas. (2×2) 3. Gal’ pažint ir žinot, Katras neženotas: Skaistas baltas bernužėlis Kaip piene mazgotas. (2×2) 4. Ein mergytė su nėšeliais Upėj vandenėlio Ir paslydo ant šonelio Ant slidaus ledelio. (2×2) 5. Čia jau tau, mergytėle, Ne vieta gulėti, Nebereiks jau daugiaus Berniukų mylėti. (2×2) 6. Čia jau tau, panytėle, Visi pritikimai: Čia paliko visi tanciai Ir visi šokimai. (2×2) 7. Sunku yra tam akmeniui, Kas per jį važiuoja, Sunku tau, panytėle, Kas taũ apmeluoja. (2×2) 8. Sunku yra tam akmeniui Ant kelio gulėti, Da sunkiaus tau, panele, Navynos girdėti. (2×2) 9. Miške žvėrys, lauke paukščiai, Visi drauges turi, O aš viena panytėlė Dėl savęs neturiu. (2×2) |