Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyvas – tai didžiausia ir seniausia lietuvių folkloro saugykla Lietuvoje ir pasaulyje, paveldėjusi Lietuvių mokslo draugijos (gyvavusios 1907–1940 Vilniuje), Lietuvių tautosakos archyvo (veikusio 1935–1939 Kaune) ir kt. fondus. Joje saugoma jau trečią šimtmetį kaupiama tautosakinė medžiaga: turima per 2 mln rankraštiniuose rinkiniuose esančių tautosakos kūrinių, per 400 000 vnt. garso ir vaizdo įrašų, per 50 000 nuotraukų ir jų negatyvų. Taip pat saugomi Lietuvių tautosakos archyvo dokumentai, asmeniniai folkloro rinkėjų ir tyrinėtojų rankraščiai, iš Amerikos lietuvių kultūros archyvo (Putnamas, JAV) gautas dr. Jono Balio archyvas.

Tautosakos archyvo fondų pradžia sietina su Lietuvių mokslo draugijos (LMD) veikla. Draugijos pirmininkas dr. Jonas Basanavičius ir jos nariai skatino rinkti tautosaką, surinktą tautosakinę medžiagą stengėsi telkti į vieną vietą. Iki šių dienų išliko LMD tautosakos fonduose sukaupti XIX a. ir XX a. pradžios 1269 rinkiniai, tarp jų yra garsių lietuvių rašytojų bei visuomenės veikėjų – Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Juozo Tumo-Vaižganto, Lauryno Ivinskio, Mato Slančiausko, Jurgio Elisono, Petro Vaičiūno, Juliaus Janonio ir kt. – tautosakos rankraščių.

Siekiant išsaugoti ir padaryti visiems prieinamus LMD rankraščius 2007 m. pradėta kurti Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė. Projektą 2007–2009 m. parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Duomenų bazės struktūra sukurta pagal bibliografinių sistemų reikalavimus ir tarptautinius archyvinių duomenų aprašymo standartus, duomenų tvarkymo principai atitinka Lietuvos archyvų fondų sąvado informacinę sistemą (LAFSIS). Didžioji dalis Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rankraščių kolekcijos buvo suskaitmeninta 2010–2012 m. vykdant Lietuvos mokslų tarybos finansuotą projektą „Lietuvių tautosakos rankraštynas: fondų skaitmeninimas ir sklaida“. Duomenų bazėje galima pamatyti nuskenuotų LMD tautosakos rinkinių vaizdus ir jų aprašymus. Sukūrus sąsajas su Tautosakos garso įrašų duomenų baze, galima pasiklausyti 1908–1949 m. fonografo volelių ir plokštelių garso įrašų.

Tęsiant tautosakos fondų skaitmeninimo programą bei pasitelkus Europos struktūrinių fondų lėšas, į šią bazę pradėta talpinti ir kita archyvo rankraštinė medžiaga (LTR fondo rinkiniai), garso (LTRF magnetofono juostų ir kasečių) ir vaizdo (LTRV) įrašų duomenys, Jurgio Dovydaičio fotografijos ir negatyvai (LTRFt D). Sukurta Partizanų dainų garso įrašų kolekcija.